Lietuvos turizmo draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos turizmo draugija, iki 1935 m. Lietuvos turizmo sąjunga – pirmoji Lietuvos organizuoto turizmo organizacija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurta 1929 m. balandžio mėn. Kaune Mato Šalčiaus, Jono Vileišio ir kitų iniciatyva. Plačiau ėmė veikti tik nuo 1935 m., kai organizacijos Centro valdyba buvo sudaryta iš suinteresuotų žinybų – Vidaus reikalų, Finansų, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijų, Kauno miesto savivaldybės atstovų. Turėjo skyrius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Tauragėje, Telšiuose, Ukmergėje, Zarasuose, nuo 1939 m. pabaigos – ir Vilniuje. Didžiuosiuose miestuose ir vasarą Palangoje turėjo kelionių biurus, transporto priemonių. Organizavo keliones Lietuvoje ir į užsienį. Rengė turizmo darbuotojus, išleido turizmui skirtų leidinių, turizmą propagavo spaudoje, per radiją. Bendradarbiavo su Latvijos ir Estijos turizmo institucijomis. Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. liepos mėn. uždaryta. Centro valdybos pirmininkas Pranas Barkauskas.[1] Jos veiklą tęsė 1953 m. įkurta Lietuvos turizmo federacija, dab. Lietuvos turizmo plėtros agentūra.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos turizmo draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 341 psl.