Senoji Katinautiškė
| Senoji Katinautiškė | ||
|---|---|---|
  Senoji Katinautiškė |
||
| 55°16′12″š. pl. 26°37′34″r. ilg. / 55.270°š. pl. 26.626°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Didžiasalio seniūnija | |
| Gyventojų | 4 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kaczanowszczyzna Stara | |
Senoji Katinautiškė – kupetinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybės rytuose, 5 km į pietus nuo Tverečiaus, Svylos pakrantėje, šalia kelio 4402 Adutiškis–Jakeliai–Tverečius–Vidžiai . Piečiau kaimo telkšo Katinautiškės ežeras, šiauriau – Petrošiūnų ežeras (abu maži, pelkėti).
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senoji Katinautiškė – architektūros paminklas, dvylikos sodybų kupetinis kaimas.[2] Yra 9 paminklinės sodybos, 26 pastatai, pastatyti XX a. pr. Kaimo centre yra keturkampė aikštė apie kurią namai sustatyti šonais arba galais. Aikštės vakaruose – kapinaitės. Pirkios dvigalės, labai išpuoštos kiaurapjūviais ornamentais. Trobesiai maži, tvartai vienos patalpos, kluonai pėdinės sąrangos, su šoninėmis durimis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senoji Katinautiškė šaltiniuose minima nuo 1775 m., priklausė Dysnų dvaro Astraviškių palivarkui. Susidarė iš 2 sodybų, laikytų Petrošiūnų užusieniu. Iki XIX a. vadintas Katinautiškėmis, o XIX a. 2 pusėje greta įsikūrus Naujajai Katinautiškei pradėtas vadinti Senąja Katinautiške.[3] 1870 m. kaime buvo 6 sodybos – 4 valstiečių, 2 rekrutų. XIX a. pab. – XX a. pr. kaimas ėmė plėstis, 1939 m. jame buvo 13 sodybų. Per Pirmąjį pasaulinį karą Senoji Katinautiškė buvo sudeginta, bet iki 1940 m. atstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo užstatymas menkai tepakito.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1905 m.[4] | 1931 m.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 68 | 50 | 46 | 30 | 24 | 21 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 18 | 10 | 3 | 4 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Objekto Nr. 10315 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Senoji Katinautiškė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Senoji Katinautiškė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 653
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.